APLINKOSAUGA
Pasiruošimas darbams
Jungties tiesimas
„Harmony Link“ elektros jungtis bus maždaug 330 km ilgio, iš kurių 290 km sudarys jūrinė dalis. Jūrinė elektros jungtis – didelis ir sudėtingas projektas, todėl jam kruopščiai ruošiamasi.
Baltijos jūroje elektros jungtis bus tiesiama Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos išskirtinėse ekonominėse zonose, Lietuvos teritorinėje jūros dalyje.
Vykdant elektros infrastruktūros statybą, plėtrą ir modernizavimą, dedamos visos pastangos, kad būtų padarytas kuo mažesnis poveikis aplinkai ir žmonėms.
Poveikis aplinkai būna, kai vykdomi statybos ir eksploatacijos etapų darbai. Jų metu ir triukšmas, ir darbai reljefo paviršiuje vyksta tik tam paskirtose vietose. Poveikį siekiama sumažinti iki minimalaus.
Visų elektros infrastruktūrų veikimą reglamentuoja griežtos šalių ir Europos Sąjungos taisyklės. Specialiai paskirtos institucijos tikrina ir užtikrina, kad nebūtų viršijami leistini elektros ir magnetinių laukų bei triukšmo lygių standartai.
Jūrinė elektros jungtis yra saugi, nes prieš klojant ją jūros dugne ji yra išbandoma. Taip pat klojant kabelį procesas iš laivo stebimas ir kontroliuojamas povandeninėmis kameromis, todėl defektų galimybė yra minimali. Klojant jungtį jūros dugnui daromas minimalus poveikis, kadangi nėra intervencijos į dugną.
Prieš tiesiant jungtį atliktos Kabelio trasos, Vystymo plano koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai, Jūros dugno geofizinių ir geotechninių tyrimų kabelio trasoje studijos. Taip pat vykdomi ir „Harmony Link“ reikalingi teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesai.
Su jais išsamiau galite susipažinti skiltyje „Studijos“ (nuoroda).
Aplinkosauga
Kaip vertinamas poveikis aplinkai?
Planuojama „Harmony Link“ jungtis nuo Baltijos jūros pakrantės link 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Grobinė neišvengiamai kirs palei Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybių ribą augantį mišką, taip pat upes, upelius, melioracijos kanalus.
Planuojant jungties tiesimą miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Visais atvejais siekiama apsaugoti miškus.
Renkant vietą požeminio kabelio įrengimui, optimizuojamas trasos ilgis bei posūkio taškų skaičius, bei numatomas kuo mažesnis kertamas žemės sklypų skaičius. „Harmony Link“ jungtis žemyninėje dalyje bus tiesiama po žeme, todėl poveikio gyventojų sveikatai nebus.
Tiek statant, tiek eksploatuojant „Harmony Link“ jungtį bus vykdomas aplinkos monitoringas tam, kad būtų išvengta poveikio gamtinei ir socialinei aplinkai.
Du aplinkos monitoringo etapai
Monitoringo programa rengiama atsižvelgiant į veiklų trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį aplinkos komponentams, pasikeitusias aplinkos sąlygas bei technologinio objekto invaziją į gamtinį ir urbanizuotą kraštovaizdį.
Pirmas monitoringo vykdymo etapas skirtas statybos darbų poveikio vertinimui ir prevencijai. Statybos laikotarpiu poveikis aplinkai bus dėl privažiavimo įrengimų, statybai reikalingos technikos judėjimo, medžių ir krūmų iškirtimo vykdant statybas. Tiesiant požeminį kabelį bus pažeistas viršutinis dirvožemio sluoksnis. Statant skirstyklą keisis kraštovaizdis, dirvožemio sluoksnis.
Veiklos vykdymo metu taip pat vykdomas aplinkos monitoringas, t. y sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė.
Statybų metu būtina vykdyti aplinkos monitoringą tam, kad statybų metu būtų įvertintas poveikis oro kokybei urbanizuotose teritorijose, esančiose netoli nuo planuojamų darbų vietų.
Planuojamose teritorijose bus vykdomi oro, dirvožemio, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės pokyčių monitoringai.
Antras monitoringo vykdymo etapas bus vykdomas pastačius 330 kV skirstyklą „Darbėnai“ ir pradėjus ją eksploatuoti. Bus matuojamas skleidžiamo triukšmo lygis, elektromagnetinio lauko lygis, biologinės įvairovės pokyčiai.
Norėdami susipažinti su atlikta išsamia aplinkosaugine analize, spauskite čia (nuoroda).
Jei mūsų ar mūsų pasamdytų rangovų veikla sukėlė jums nepatogumų, prašome būtinai kreiptis el. paštu .
„Harmony Link“ ir Baltijos jūra
Baltijos jūra yra jauniausia jūra pasaulyje, o jos ekosistema – viena iš unikaliausių jūrinių ekosistemų Žemėje. Ši jūra palyginus yra nedidelė, beveik uždara (aklina) ir sekli Atlanto vandenyno šiaurinių platumų jūra. Jos plotas yra 386 tūkst. kv. km., o didžiausias gylis – 459 m (vidutinis gylis yra 86 m).
Biologinė įvairovė Baltijos jūroje palyginus su kitomis jūromis ar vandenimis yra maža. Čia gyvena 50-60 rūšių žuvų ir 4 žinduolių rūšys. Daugeliui jūrinių žuvų rūšių vanduo per daug nugėlintas, o gėlavandenėms žuvims – per sūrus.
Įgyvendinant „Harmony Link“ projektą dedamos visos pastangos, kad būtų padarytas kuo mažesnis poveikis aplinkai (gyvūnijai bei augmenijai) bei žmonių ūkinei veiklai.
Baltijos jūros dugnu „Harmony Link“ jungtis turėtų eiti skirtingos geologinės sandaros plotais: kranto povandeniniu šlaitu, padengtu smėliu, bei morenine eroduota lyguma (reliktine plynaukšte), padengta rieduliais, žvirgždu, gargždu, smėliu bei moreniniu priemoliu.
Taikant kompleksinio planavimo principus jūroje parinktos teritorijos, darančios mažiausią poveikį gamtinei aplinkai, kitai ūkinei veiklai. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį jūros dugnui atliekami tyrimai ir, jei bus galimybė, jungties trasa patikslinta apeinant saugomas dugno buveines.
Jūros dugno tyrimai – svarbus naujos elektros jungties parengiamųjų darbų etapas. Tyrimų metu bus gauta jungties kabelio tiesimui ir apsaugai būtina informacija. Be to, bus atliekama aplinkosaugos analizė, įvertinanti jungties poveikį Baltijos jūros aplinkai.